Ugdymo turinys

 
 

BENDRYSTĖS PAMOKOS

Informacija ruošiama.

 

LIETUVIŲ KALBOS UGDYMAS

Lietuvių kalbai tenka išskirtinis vaidmuo, nes kalbiniai gebėjimai  itin reikšmingi  ne tik vaiko asmenybės tapsmui, bet ir kilnumo savyje ugdymui. Lietuvių kalbos ugdymo turinį sudaro šios santykinai atskiros kalbinės veiklos sritys:

  • klausymas (sakytinio teksto suvokimas, interpretavimas, vertinimas),
  • kalbėjimas (taisyklinga ir aiški tartis, sakytinio teksto kūrimas),
  • skaitymas (skaitymo technika, skaitymo suvokimas, interpretavimas, vertinimas),
  • rašymas (rašymo technika, taisyklingumas, rašytinio teksto kūrimas).

Mūsų mokykloje  didelis dėmesys skiriamas minties raiškai, kuriančiajai žodžio galiai. Tikime, kad kiekviena mintis (kiekvienas žodis) gali arba teršti, arba skaidrinti erdvę, todėl mokome vaikus suvokti ir jausti atsakomybę už žodžius, kuriuos jie taria, rašo, galvoja. Skatiname vaikus turtinti savo žodyną, ieškoti kalboje tikslaus, vaizdingo žodžio, taiklaus posakio, įsiminti išmintingas sentencijas, aforizmus, liaudies patarles. Kartą per savaitę organizuojame Skaitymo valandą, kurios metu skaito visa mokykla, po to visi dalinasi tuo, kas buvo perskaityta, mokosi atpasakoti vaizdžiai, emocingai, taip, kad norėtųsi pačiam perskaityti pristatomą tekstą, knygą. Nuo trečios klasės kartą per savaitę vaikai mokosi kūrybinio rašymo, t.y. kuria savo tekstus. Rašytinis tekstas labai disciplinuoja mintis, padeda sutelkti mąstymą, sustabdyti netinkamą mintį, bet išplėtoti, praturtinti kilnią mintį. Atsakingai kaupiame mokyklos knygų biblioteką. Siūlome vaikams knygas, kurios yra aukštos meninės vertės ir dorinio turinio.  

TYLOS IR SUSIKAUPIMO PAMOKOS

Triukšmo pasaulyje Tyla tampa besąlygine vertybe. Tačiau Tyla kaip vertybe naudojasi nedaugelis,  nors ji yra išsilaisvinimas, grožis, išmintis, „Dievo parašas“...

Mūsų mokykloje du kartus per savaitę vyksta 20-30 minučių trukmės tylos ir susikaupimo pamokos. Jų metu mokomės dėmesingo įsisąmoninimo (mindfullness) ir stengiamės suvokti gyvybingą tylos svarbą bei reikšmę žmogaus augimui.  Vidinėje tyloje gimsta įžvalgos, jautrumas pasauliui. „Tylos žmogus nėra našta Žemei, žmonių planetai“, - rašė brolis pranciškonas Benediktas Jurčius.
Tylos ir susikaupimo pamokų turinys susideda iš žaismingų ir įtraukiančių užduočių, kurių metu vaikai mokosi kvėpavimo, dėmesio koncentravimo pratimų, savo kūno pojūčių, jausmų/minčių įsisąmoninimo, gebėjimo būti ir patirti dabarties akimirką ir šios akimirkos niekaip nevertinti.
Dėmesingas įsisąmoninimas  kuria vidinę  harmoniją, padeda rasti stiprybės šaltinį savyje, ugdytis nuojautą ir kūrybiškumą.
Tylos ir susikaupimo mokytojas subtiliai, saugiai ir rūpestingai kviečia vaikus į kelionę ieškoti to, kas slypi  „už kvėpavimo“. 
 

PASAULIO HARMONIJOS PAMOKŲ KURSAS

Šį kursą, įprastai vadinamą pasaulio pažinimo pamokomis, mūsų mokykloje realizuojame per tris savaitines pamokas  - Mažąją ekspediciją, Pamoką apie Gamtą ir Mokslo laboratoriją, - leidžiančias vaikams giliau pažinti ir suprasti pasaulį, kuriame gyvename. Šios pamokos moko vaikus draugauti su gamta, rūpintis ja, girdėti jos išmintį. Vaikų dėmesį kreipiame į pačius gražiausius ir subtiliausius gamtos reiškinius ir jų paslaptingą tikslingumą. Ugdome vaikų gebėjimą stebėtis ir žavėtis gamtos slėpiniais, įžvelgti tai, kas joje regima ir neregima, plėtoti suvokimą, kaip nuo pat pradžių pradžios augo ir plėtėsi Gamtos kūryba, koks galingas jos veržlumas, siekiant harmonijos, tvarkos, įvairovės, unikalumo, tikslingumo ir pilnatvės.

Mažosios ekspedicijos metu tyrinėjame uolienas, mineralus, iškasenas, fosilijas, Žemės ir gyvybės istoriją, į Žemę atkeliavusius žinianešius meteoritus. Važiuojame mokytis į Gamtos tyrimo centro Mineralų muziejų.

Pamokose apie Gamtą mokomės pažinti augalus, gyvūnus, kraštovaizdžius, Visatą. Tai pamokos apie gyvybę Žemėje: nuo grūdo triumfo iki galaktikų didybės.

Mokslo laboratorija veda vaikus į mokslo pasaulį ir pasakoja apie didžiuosius žmonijos atradimus, genialių mokslininkų pasiaukojančius gyvenimus ir kūrybą, apie mokslinių atradimų kuriančią jėgą  ir apie sąmoningą tarnystę žmonijos gerovei. Vaikai skatinami eksperimentuoti, rengti mokslinius pranešimus, organizuoti mokslines konferencijas.

 

MATEMATIKA

Garsusis Pitagoras sakė, kad skaičius yra visa ko esmė ir pagrindas, o Visata - harmoninga skaičių bei santykių sistema. Matematika talpina savyje ne tik tiesą, bet ir ypatingą grožį, padeda suvokti, kaip viskas tobulai susiję. Matematikos pamokose pasineriame į skaičių pasaulį, ieškodami tvarkos ir harmonijos, įvairovės ir tikslingumo, begalybės ir amžinumo. Matematika moko mąstyti! Matematikos pamokose mokytojai dažnai garsiai mąsto, kad vaikams pasidarytų akivaizdu, kaip protauti ir veikti. Kuriamos matematinės situacijos, kuriose vaikai laisvai samprotauja, įrodinėja, neigia ar abejoja.  Vaikams pateikiamos užduotys, kurių negalima išspręsti be intelektinės įtampos, ir mokoma susidaryti nuoseklų mąstymo veiksmų planą. Siekiame vaikams parodyti, kaip svarbu, kaip būtina žmogui mąstyti. Siekiame, kad tiesos suvokimo momentas jiems taptų reikšmingesnis už norą pirmauti šūktelint greitą ir neapgalvotą atsakymą. Ugdome tokias asmens savybes kaip mąslumas, drąsa, atkaklumas, intelektinis sąžiningumas.

Matematikos ugdymas pradinėse klasėse apima šias matematinės veiklos sritis:

  • skaičiai ir skaičiavimai (palyginimas, apvalinimas, aritmetiniai veiksmai),
  • reiškiniai, lygtys ir nelygybės,
  • geometrija (plokštumos ir erdvinės figūros, orientavimasis erdvėje)
  • matai ir matavimai (braižymas, perimetras, plotas),
  • statistika ( duomenų rinkimas, lentelės, diagramos, išvadų darymas).

Matematikos ugdymo turinį papildome paprastomis teoremomis su jų įrodymo būdais, įdomiais uždaviniais ir istorijomis apie garsius matematikus, galvosūkiais, kūrybinėmis užduotimis. 

 

KŪNO KULTŪROS PAMOKOS

Kūno kultūros pamokos skirtos augti ir tobulėti, patirti judėjimo džiaugsmą, fizine veikla išreikšti savo individualumą ir kūrybingumą, rūpintis savo kūno bei sveikatos stiprinimu. Kūno kultūros turinį sudaro šios fizinio aktyvumo veiklos:

  • sveika gyvensena (savęs pažinimas, fizinis aktyvumas, sveika mityba),
  • judėjimo įgūžiai (taisyklinga laikysena, taisyklingas kvėpavimas, bėgimas, pusiausvyra ir kt.),
  • sporto šakos (lengvoji atletika, judrieji žaidimai, sportiniai žaidimai, gimnastika, plaukimas),
  • netradicinis fizinis aktyvumas (Tibeto pratimai, joga, kovos menai).

Mūsų mokykloje kūno kultūra organizuojama netradiciškai. Kiekvieną rytą pradedame sporto salėje pratimais, kurie ne tik stiprina raumenų tonusą, pripildo energijos, bet ir nuteikia džiaugsmingai dienos pradžiai. Kartą per savaitę vaikai mankštinasi kartu su profesionaliu kineziterapeutu. Pamokose organizuojama vaiko prigimčiai artima fizinė veikla, ugdomas sąmoningas požiūris į savarankišką mankštinimąsi, gebėjimą rinktis sveiką gyvenseną. Didelis dėmesys skiriamas savistabos, savikontrolės, pasitikėjimo savimi stiprinimui. Kartą per savaitę viena kūno kultūros pamoka vyksta baseine. Plaukimas ne tik stiprina visus kūno raumenis, grūdina organizmą, bet ir gerina vaikų akademinius pasiekimus mokykloje. Kiekvieną dieną einame su vaikais pasivaikščioti prie Baltojo tilto, arba renkamės žaidimus gryname ore.

 

MENINIO UGDYMO PAMOKOS (dailė, muzika, šokis, teatras)

Sakoma, kad suvoktas grožis išgelbės pasaulį. Kiekviena meno šaka realybę perteikia savitomis raiškos priemonėmis - spalvų, garsų, arba judesių kalba. Kiekvienos meno šakos tyrinėjimo objektas yra žmogus, jo jausmų pasaulis, jo dvasinis pasaulis, jo gyvenimas ir likimas. Meninio ugdymo pamokų tikslas - atskleisti ir lavinti vaikuose Grožio suvokimą.

  • Dailės pamokose puoselėjama savita vaikų pasaulėjauta, plėtojamos jų kūrybinės galios, ugdomi dailės raiškos gebėjimai, supažindinama su dailės meno kūriniais, mokoma juos stebėti, interpretuoti, vertinti.
  • Muzikos pamokose puoselėjamas prigimtinis vaikų muzikalumas, ugdomi kūrybiniai ir atlikimo (dainavimo, grojimo) gebėjimai. Muzikos klasėje sukaupta įvairių muzikos instrumentų kolekcija.
  • Šokio pamokose puoselėjamas prigimtinis vaikų kinestetinis ir kūrybinis savitumas, plėtojama šokio raiška.
  • Teatro pamokose tyrinėjamas vidinis žmogaus pasaulis, jo santykiai su kitu žmogumi, skatinamas dvasinis vaikų brendimas, kuriami nuotaikingi vaidinimai.

Visose meninio ugdymo pamokose vaikams pasakojama apie žinomų dailininkų, režisierių, aktorių, muzikų gyvenimą, atskleidžiama spalvos ir garso reikšmė žmogaus gyvenime ir dvasiniame pasaulyje. Vaikams sudaromos sąlygos gilintis į kokybiškas paveikslų reprodukcijas, ilgai klausytis muzikos, atpažinti jausmus, išreikštus muzikoje, piešiniuose, šokiuose.  

 

NARSOS IR IŠTVERMĖS PAMOKOS (Dorinis ugdymas)

Narsos ir ištvermės pamokų turinys susideda iš fizinio ir psichologinio vaikų parengimo, skirto ugdytis tokioms savybėms kaip drąsa, vikrumas, ištvermė ir atjauta. Pamokose žaidžiami specialūs žaidimai, atliekamos užduotys, kurios skatina vaikus iškelti ir lavinti minėtas savybes, įveikti baimę. Pamokų tikslas - padėti vaikams nors truputį išsilaisvinti iš savojo "aš" kiauto ir priartėti prie "mes" pojūčio. Vaikai, susibūrę kartu žaisti, sprendžia, kaip tarpusavyje sukurti artumo, geranoriškumo pojūtį, mokosi veikti kartu, girdėti ir suprasti vienas kitą. Siekiame, kad pamokos metu vaikai patirtų bendrus įspūdžius širdimi ir protu. Narsos ir ištvermės pamokose yra daug intrigos, "slaptojo būrio" užduočių, garbės kodekso taisyklių, vienybės šūkių. Šioje žaidybinėje atmosferoje vaikai ugdosi pareigingumą, atsakomybę, rūpestingumą, sąžiningumą, susivaldymą, nuoširdumą, pagarbą, atjautą, dalinimąsi džiaugsmu ir bendradarbiavimą. Ugdydamiesi šią dvasingumo būseną, vaikai drauge įsisąmonina pamatinius dorovės dėsnius.

 

 

UŽSIENIO KALBŲ UGDYMAS (anglų k. ir rusų k.)

Žmonės išmoksta kalbėti tik bendraudami su kalbančiais žmonėmis. Auksinis laikotarpis išmokti užsienio kalbų yra vaikystė iki devynerių/vienuolikos metų. Vėliau kalbų mokymuisi reikia didesnių valios pastangų. Žinodami šią kalbinės raidos ypatybę užsienio kalbų mokymą pradedame jau su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Net dviejų užsienio kalbų (anglų ir rusų) mokome remdamiesi gyvu bendravimus ir kasdieniniu gyvenimišku turiniu, o ne vien daiktų pavadinimų įsiminimu ir gebėjimu juos išversti. Sąmoningai ieškojome mokytojų užsieniečių, nemokančių arba menkai temokančių lietuvių kalbą.  Užsienio kalbų mokytojai bendrauja su vaikais tik savo gimtąją kalba. Rusų kalbos mokytoja ateina pas vaikus vieną kartą per savaitę, o anglų kalbos - du kartus. Užsienio kalbų mokymasis vysta per natūralų bendravimą. Mokytojai žaidžia su vaikais žaidimus, moko dainelių, kartu gamina valgį ir pietauja, jei gali, kartu važiuoja į edukacines išvykas. Susikalbėjimui palengvinti naudojasi daiktais ir gestais, dažnai pakartoja tą patį žodį ar frazę ir entuziastingai skatina net menkiausią vaikų bandymą kalbėti užsienio kalba. Ugdomi tokiu būdu vaikai ne tik išmoksta užsienio kalbų, bet ir suvokia žmonių gebėjimą ir poreikį teikti vieni kitiems džiaugsmą per kalbą.  

 

 

 

ŠVENTĖS

Šventės yra svarbi mokyklinio gyvenimo dalis. Per mokslo metus organizuojame 7-8 šventes. Vienos iš jų - Rugsėjo 1-osios, Kalėdų - tradiciškai švenčiamos ne tik mūsų, bet ir visose kitose ugdymo įstaigose.  Šviesos šventė, švenčiama gruodžio 13 dieną, tapo mūsų mokyklos kasmetine tradicija, kurios metu susirenkame "šviesti eilėmis". Būtinai švenčiame kiekvieno semestro pabaigą, kad mokytojai ir mokiniai galėtų kartu pasidžiaugti mokymųsi, ugdymo rezultatais ir vaikų vestais susirinkimais tėvams. Kitų švenčių idėjos spontaniškai kyla iš ugdomųjų savaitės temų, pavyzdžiui, Ritmo šventę su Afrikos būgnais šventėmė tuomet, kai savaitės tema buvo Ritmas, o Šimto šokių šventę skyrėme Atkurtos Lietuvos Šimtmečiui paminėti ir pan. Visų mūsų švenčių tikslas yra išgyventi bendrystę ir džiaugsmą. Tėveliams tai puiki proga ne tik pasigėrėti savo vaikais, bet ir neformaliai pabendrauti tarpusavyje. Juk geriau susitikti linksmoje šventėje, nei rimtame tėvų susirinkime! Kiekvienai šventei atsakingai ruošiamės: kartu su vaikais tvarkome, gražiname patalpas, gaminame dekoracijas, dovanas, kuriame koncertus, spektaklius, šokius ir t.t. Po švenčių būtinai aptariame, kas mums pavyko, ar pasisekė pradžiuginti, nustebinti šventės dalyvius, ką galime patobulinti kitą kartą. 

 

 

 

EDUKACINĖS IŠVYKOS

Kelis kartus per mėnesį vykstame mokytis į edukacines erdves, kurias siūlo mūsų mylimas miestas Vilnius. Išvykų paskirtis yra dvejopa. Pirma, išvykstame tam, kad įdomiau ir giliau galėtume atskleisti vaikams ugdomąją savaitės temą. Taigi išvykų organizavimas yra gerai apgalvotas, visybiškai siejasi su tuo, ko buvo mokyta mokykloje.  Antra, išvykų metu siekiame parodyti vaikams, koks integralus yra mus supantis pasaulis, kaip jame viskas susiję. Stengiamės su vaikais kalbėtis apie tai, kaip jie, augdami ir  prasmingai mokydamiesi, prisidės prie geresnio pasaulio kūrimo ir rūpinimosi žmonijos ateitimi.