Savaitės tema

 

2018 LAPKRITIS

3 savaitė

(A)SIMETRIJOS

Manoma, kad po Didžiojo sprogimo Visatos struktūra buvo superpaprasta, o simetrija - tobula ir aukščiausio laipsnio. Paprastumą lėmė fantastiškas karštis, sulydęs visas keturias fundamentalias gamtos jėgas į vieną superjėgą. Simetrija buvo ideali: fundamentaliųjų dalelių buvo tiek pat, kiek antidalelių. Žemės evoliucijos eigoje pirmieji gyvi mikroorganizmai buvo visiškai simetriški "kamuoliukai" - bakterijos, vėlesnės gyvybės formos darėsi sudėtingesnės, įgijo masę ir asimetriškumą. Dabartinė gamta pasižymi gyvybės įvairove, o šalia simetrijos egzistuoja asimetrija. Simetrija susijusi su grožio suvokimu. Jos siekiame architektūroje, dailėje, muzikoje, amatuose. Simetriją atrasime kalbos struktūroje ir net žmonių tarpusavio santykiuose. Empatija, atjauta, bendrystė, kompromisas yra žmonių santykių simetrija.

2 savaitė

PAČIOS GRAŽIAUSIOS TEORIJOS

Teorija yra idėjų visuma, kuria bandoma paaiškinti tikrovę ir tai, kaip veikia mūsų pasaulis ir žmonės jame. Egzistuoja labai daug įvairių teorijų, kurios jaudina žmonių protus ir jausmus. Siekdami papasakoti vaikams, kaip gi veikia šis nuostabus pasaulis, supažindinsime juos su keliomis teorijomis. Tai Kompleksinių sistemų teorija, atskleidžianti ryšius tarp elementų ir darnos svarbą. Pasakosime apie altruistiškai veikiančias, save organizuojančias ir prisitaikančias sistemas. Apie Žemės magnetinius laukus ir jų sąryšius su žmonių būsenomis. Pristatysime Šimtosios beždžionės efektą, kurį eksperimentuodami nustatė japonų mokslininkai. Gilinsimės į Drugelio efektą. Kalbėsime apie laimę - kaip ją suprato Epikūras. Susipažinsime su Spalvų teorija.

1 savaitė            

  

Moksleivių atostogos.                                                                                                                                                                                                                                                                                            

 
2018 SPALIS

4 savaitė

E.T.A. HOFMANO PASAKŲ

Ernsto Teodoro Amadėjaus Hofmano pasakų pasaulis - gilus, keliasluoksnis, mįslingas. Hofmanas yra rašęs, kad jis panašus į vaikus, gimusius sekmadienį, nes šie mato daugiau nei kiti. Hofmanas išties "matė" daugiau: jo pasakose egzistuoja paralelinis pasaulis, pilnas fėjų, gnomų, atgijusių žaislų, magų, atskridusių iš Sirijaus, gyvatėlių iš Atlantidos ir t.t. Hofmano veikėjai gyvena ir tikrovėje, ir pramanytame pasaulyje. Todėl yra ką veikti skaitytojo mintims ir vaizduotei! Pažintis su Hofmano kūriniais padeda pajusti romantinės literatūros savitumą, pasakoja apie amžinąją gėrio ir blogio priešpriešą, ugdo dvasingumą. Beje, Hofmanas save jautė labiau muzikantu, kompozitoriumi nei rašytoju. Jis grojo daugeliu instrumentų, parašė dvi operas, simfonijų ir kt. muzikinių kūrinių, dirbo dirigentu. 

3 savaitė

PITAGORO 

Žmonijos istorijoje žinomas ne vienas mokslininkas, mąstytojas, didis Mokytojas, kurio išmintis lyg negęstantis žiburys šviečia ir lydi žmoniją tūkstantmečiais. Vienas iš tokių žiburių yra garsusis Pitagoras. Matematikas, filosofas, gydytojas, mokytojas, mistikas. Pasakojama, kad jo gimimą išpranašavo žynė Pitija, kurios garbei berniukas ir buvo pavadintas Pitagoru. Sakoma, kad jis buvo labai gražus, fiziškai stiprus, jautrus kito skausmui ir nepaprastai protingas.  "Viskas yra skaičius" - teigė Pitagoras, manydamas, kad mūsų realybė ir būtis yra matematinė harmonija. Tai Pitagoras pirmasis pavartojo žodžius: filosofija, kosmosas. Jis tikėjo  žmogaus nemirtingumu. Pitagoro mokiniai susibūrė į pirmąją žmonijos istorijoje žinomą broliją, kurios narius (brolius) vienijo žinių troškimas, doras gyvenimo būdas ir net tylėjimo įžadai.  

2 savaitė

PLUNKSNOS

Plunksna simbolizuoja lengvumą, skrydį, aukštį, dangų, sielą, vėją, orą, erdvę. Ji panaši į augalo lapus. Beje, kai kurie augalai išties turi plunksnišką gebėjimą "skristi". Paukščių tobulo skrydžio paslaptis yra plunksnos. Jų tobulas "dizainas". Kadangi plunksna turi spindulinę formą ir yra paukščio dalis, ji siejama su dangumi ir saule. Indėnams papuošalai ir karūnos iš paukščio plunksnų reiškė galybę ir bylojo apie jų karo žygdarbius. Iš aukštai krentanti plunksna nesminga žemėn lyg akmuo, o lengvai ir grakščiai sukdamasi ore leidžiasi žemyn tarsi neigdama gravitacijos dėsnį. Niekad negali žinoti, ar plunksna atskriejo pas tave iš paukščio ar iš angelo sparno. 

1 savaitė

SIDABRINIO....... SIŪLO

Sakoma, kad mokytojo ir mokinio širdis jungia nematoma gija, sidabrinis siūlas. Jeigu užsimezga ši akimis neregima jungtis, jeigu mokytoją ir mokinį sieja dvasinė bendrystė, mokymasis tampa gilia ir prasminga patirtimi, galinčia keisti mokinio gyvenimą ir net likimą. Žmonijos istorijoje būta daug didžių mokytojų ir nemažiau iškilių jų mokinių: Sokratas ir Platonas, Platonas ir Aristotelis, Aristotelis ir Aleksandras Makedonietis. Šioje hierarchijoje kiekvienas mokytojas tuo pačiu yra ir mokinys, o kiekvienam mokiniui ilgainiui lemta tapti mokytoju. Mes visi esame mokiniai. Mokinystė yra labai svarbi dvasinio tobulėjimo pakopa. Joje slypi daug kliūčių ir sunkumų, nes tik jų dėka įgyjamos savybės, reikalingos aukštesnei pakopai pasiekti. Ant šių laiptų mokiniui lemta pasitikėti, o mokytojui - atsakingai vesti ir globoti.

2018 RUGSĖJIS

4 savaitė

VILNIAUS

Mūsų Vilnius - miestas, gimęs upių slėnyje tarp miškingų kalvų iš Gedimino sapno ir Lizdeikos pranašystės. Vilniaus grožį lemia unikali vietovės gamta, architektūra ir laikas, žingsniavęs per mūsų sostinę ir visur palikęs pėdsakus. Vilnius - gamtos ir žmogaus kūrybos darni visuma. Senamiesčio gatvelių raizgalyną suprojektavo daugiausia vandenų tėkmės, nes upelių ir šaltinių pakrantėmis ėję takeliai ir keliukai, vėliau tapo gatvelėmis. Kiekvienas vingis papildytas bažnyčios bokštų vertikalėmis ir oriais dviejų-trijų aukštų miestelėnų namais. Ne veltui sakoma, kad Vilniaus grožis rezonuoja su žmogaus sielos virpesiais. Tai paslaptingai romantiškas miestas, gausiai apipintas legendomis ir padavimais. Miesto istoriją kūrė ir tebekuria žmonės: nuo kunigaikščio Gedimino,  šventojo karalaičio Kazimiero iki manęs ir tavęs.

3 savaitė

KOSMOSO ARCHITEKTŪROS

Tūkstantmečiais žmonės įsivaizdavo kosmosą su plokščia Žeme ir žvaigždėtu dangaus kupolu virš jos. Viduramžiais revoliucinė Mikalojaus Koperniko mintis perkeitė žmonijos suvokimą apie Saulės sistemos prigimtį. Genialusis Albertas Einšteinas aprašė, kaip veikia erdvė ir laikas, o Nilsas Boras su bendraminčiais matematinėmis lygtimis užfiksavo keistą kvantinę materijos prigimtį. Šiuolaikinis mokslas teigia, kad Visata yra holograminė - jos dalelėje yra visuma. Tai reiškia, kad kiekviena dulkė, kiekvienas lašas yra visas kosmosas. Kiekviena mūsų organizmo ląstelė yra visas kosmosas. Galingų kosminių teleskopų dėka galime žvilgtelėti į patį giliausią dangų ir suvokti, kad Visatos audinys yra nusėtas nesuskaičiuojamu kiekiu galaktikų, o Visata nuolat plečiasi. Šioje milžiniškoje erdvėje gyvename mes, žmonės. Esame sudaryti iš žvaigždinės medžiagos, iš tų pačių atomų ir šviesos signalų, kuriais keičiasi pušys kalnuose ir žvaigždės galaktikose. Esame kosmoso dalis, viena iš jos nesuskaičiuojamų ir pačių įvairiausių išraiškų. 

2 savaitė

MINTIES SKRYDŽIO

Mintis yra galinga ir gyva. Mintimis kuriami pasauliai. Išminčiai sako, jog geros ir tyros mintys sužadina Grožį, jo galias. Tačiau piktos mintys apiberia Žemę negyvais degėsiais. Mintys skrieja erdvėje ir jungiasi su panašiomis į save. Sakoma, kad mintis sugrįžta pas tą, kuris ją sukūrė, ir priklausomai nuo savo kokybės, arba jį apdovanoja, arba jam pakenkia. Taigi svarbu suvokti, kad žmogus yra atsakingas už savo mintis prieš žmoniją ir prieš patį save. Todėl stenkimės išmokti mąstymo meno ir kūrybos. Stebėdami mąstančius ir kuriančius vaikus, galime įsitikinti, kad sąvoka “nušvitimas” yra tiesioginė. Mokinių veidai, jiems pažadinus kūrybines minties galias, dažnai nušvinta ir  ima spindėti.

1 savaitė

ŠIRDINGA

Pirmoji mokslo metų savaitė skiriama širdingam tarpusavio bendravimui ir žinioms apie žmogaus širdį. Širdis skleidžia elektromagnetines bangas, kurių savybės priklauso nuo žmogaus emocijų. Širdies elektromagnetinis laukas gali plisti net 2 metrų spinduliu, todėl kartais širdimi pajaučiame besiartinantį mylimą žmogų. Mamos širdimi jaučia savo kūdikius ir vaikus. Širdis perduoda daugiau informacijos smegenims, nei smegenys širdžiai.  Širdies neuronai siunčia signalus į smegenų centrus, atsakingus už strateginį mąstymą ir tarpusavio supratingumą. Tad širdį turime auklėti, ugdyti. Kiekvienam mokslininkui reikia ne tik proto aštrumo, bet ir širdies gerumo. Sakoma, kad darbas, kūryba, meilė ir žygdarbis yra širdies pakilimo viršūnės.