Naujienos

HUMANISTINIS UGDYMAS ŠEIMOJE IR MOKYKLOJE

07 Lie. 2017

6 pamoka. Šalva Amonašvilis apie Ateitį ir gyvenimo prasmę. 

  • „Ateities sąvoka yra tiesiogiai susijusi su laiko samprata. Laikas yra judėjimas. Judėjimas yra gyvenimas. Judėjimas (gyvenimas) turi savo tikslą. Tai ne šiaip sau judėjimas, o kilimas aukštyn. Gyvenime mes kylam ir krentam, kylam ir krentam, o laikas vis veda tolyn. Jeigu nesuvoksime kur, jis tiesiog mus sugniuždys.“
  • „Žmonės gyvena įvairiai: vieni praeitimi, kiti dabartimi, treti ateitimi. Vis dėlto geriau gyventi ateitimi nei praeitimi.“
  • „Mokslas ir menas yra žmogaus likimo, kitaip sakant,  žmogaus ateities paieška.“
  • „Mokytojai tiesiogiai susiję su ateitimi, nes vaikai yra Ateitis.“
  • „Laiką suvokiame dvejopai: siaurąją ir plačiąja prasmėmis.“
  • „Plačiąją prasme: x + a + y = ∞ , kur x – praeitis, t.y. laikas iki žmogaus gimimo,

                                                                        a - dabartis

                                                                        y -  ateitis, t.y. laikas po žmogaus mirties.

               a yra  laikinas įsikūnijimas, ištrūkęs iš amžinybės į žemiškąjį pasaulį. Žemiškas gyvenimas yra vienintelis dvasios tobulinimo kelias. Gyvenimas Žemėje yra mokykla.“

  • „Žmogaus kūnas yra dvasios instrumentas. Kūnas lyg smuikas, kuriuo dvasia kuria unikalią muziką, t.y. gyvenimą.“
  • „Žmogaus kūnas - tobulas. Jame yra visa, ko reikia ne tik XXI amžiaus, bet ir XXX a žmogui. Tokį pat kūną turėjo ir akmens amžiaus žmogus, tik , tenkindamas savo pirmykščius poreikius, naudojosi juo ribotai. Ateities žmogus išmoks subtiliai naudotis savo kūnu, kad galėtų realizuoti savo gyvenimo misiją.“
  • „Siekiant žmogaus kūno tobulumo, būtina nuo vaikystės ugdyti mąstymo gebėjimus. Mokyti mąstyti abstrakčiomis sąvokomis ir kategorijomis. Tai yra tikrasis sąmonės plėtimas.“
  • „Žinoma, galima vaiko mąstymą „sukišti į konservų dėžutes". Tuomet auginsime vaikus, pasižyminčius geležine logika ir siauru mąstymu.“
  • „Būtina ugdyti vaikuose jausmus. Ugdyti nuostabos jausmą, kuris skatina pažinimą. Ugdyti gebėjimą džiaugtis viskuo, kas nutinka gyvenime.“
  • „Ypač svarbu ugdyti valią! Rytų išmintis sako, kas valia – tai Dievas žmoguje. Bevalių žmonių gyvenimas tampa blankus ir neišsipildęs.“
  • „Mintys, jausmai, valia – „tik tiek" tereikia ugdyti. Savyje ir vaikuose.“
  • „Laikas paklūsta Evoliucijos dėsniui. Gamtoje nėra involiucijos, viskas vystosi pirmyn, nėra kelio atgal. Žmonija vystosi tokiu greičiu, kokiu nesivysto jokia kita gyvybės forma Žemėje. Kas benutiktų mūsų gyvenime, yra mūsų vystymąsis, evoliucionavimas. Nelaimės, sunkumai, netektys, kurių prasmės mes dažniausiai nesuprantame, yra naujos (aukštesnės) vystymosi pakopos pradžia.“
  • „Laikas ryžtingai veržiasi aukštyn. Tie, kurie priima šį judėjimą, kyla. Tie, kurie įsikimba praeities arba dabarties išgyvenimų ir nori sustoti, bus laiko sugniuždyti. Jeigu suvoksi laiko dėsnius ir savo vietą laike, gyvenimas taps prasmingu.“
  • „Siaurąja prasme laiką galime suvokti taip:

                  x + a + y = ∞, kur x – praeitis, etapas nuo gimimo iki dabarties momento,

                                               a – dabartis,

                                               y – ateitis, etapas nuo dabarties momento iki mirties.

               Siaurai suvokdami laiką, žmonės dažniausiai siekia materialių tikslų. Jų ateitis yra baigti universitetą, gauti diplomą, užsidirbti pinigų, sukurti šeimą, susilaukti vaikų, nusipirkti namą, mašiną.

               Tokiems žmonėms praeitis dažniausiai tampa nemalonių išgyvenimų sankaupa.“  

  • „Svarbu išsiugdyti teisingą požiūrį į savo praeitį. Praeitis gali tapti grandinėmis ant kojų arba vartais į ateitį. Todėl prisiminkite tik tai, kas buvo šviesu ir veda mus pirmyn. Visa kita yra šlamštas, kurio neštis su savimi nereikia. Tegul jis ilsisi ramybėje.“
  • „Jei suaugę suvokia vaiko ateitį siaurąja prasme, jie ugdo jį materialiems poreikiams. Jei plačiąja prasme, kelia sau klausimą: „Kokių savybių noriu pats turėti išeidamas iš šio gyvenimo? Kokių savybių turėdamas prisijungs prie manęs mano sūnus ar dukra?“ Keliant šiuos klausimus, ugdymo tikslai keičiasi.
  • „Žmonės gimsta vienas kitam. Šio dėsnio mokome vaikus, kad jie suvoktų, jog jų teisės yra susijusios su kito žmogaus teisėmis. Vaikai, į šį gyvenimą atsinešę negalių ar raidos sutrikimų, mums, suaugusiems, tampa žmogiškumo išbandymu kelyje į Amžinybę.“
  • „Humanistinė pedagogika nėra pataikavimo vaikams pedagogika. Ji be riksmų, grasinimų ir draudimų siekia, kad vaikai pasirinktų tinkamą elgesį. Humanistinė pedagogika ugdo vaiko dvasios discipliną!“
  • „Madingoje „čia ir dabar“ sampratoje trūksta vieno komponento. Klausimo „Kam? Kokiu tikslu?“ aš turiu būti "čia ir dabar".  Be šio komponento „čia ir dabar“ skatina grobuoniškai „imti iš gyvenimo viską“  ir skatina vartotojišką pasaulėžiūrą. „Čia ir dabar“ – tai ne taškas laike ir erdvėje, o sėkla, kuri čia ir dabar pasėta sudygs ateityje.“
  • „Kaip tobulinti dvasią? Svarbiausia yra darbas su savo mintimis. Tobula mintis yra reikšmingiausia dvasios savybė. Dvasiai reikia darbo, veiksmo. Todėl ugdykime savyje ištikimybę, meilę ir pasiaukojimą. Valia padeda atlikti tai, ko mums nesinori, bet Dangui norisi.“
  • „Vaikus veda jų prigimtinės aistros, troškimas pasiekti savo bet kuria kaina  „čia ir dabar“. Kaip ugdyti valią vaikuose? Pirmiausia, būkime kantrūs. Po to savo pavyzdžiu rodykime, kaip mes ko nors valingai siekiame arba valingai atsisakome. Žodžiu paaiškinkime savo pavyzdį/vaizdinį. Kai vaikais vis tiek nerimsta, būkime šalia jo. Fizinis artumas padeda vaikams kaupti valią. Galiausiai ramiai ir švelniai paprašykime nesielgti netinkamai. Arba prašykime pagalbos, kai norime paskatinti valingą elgesį, tarkim, prašykime vaikų pagalbos, kad pamoka pavyktų.“

 7 pamoka. Paata Amonašvilis apie vaiko prigimtį.

 

  • “ Humanistinėje pedagogikoje vaikas suvokiamas dvejopai. Filosofine prasme jis yra Reiškinys, turintis savo Misiją ir begalinę dvasios Energiją. Psichologine prasme jį veikia trys gaivališkos jėgos – aistros: suaugti, vystytis ir laisvėti.”
  • “Vaikas yra Reiškinys, kuris reiškiasi  kaip “dieviška kibirkštis”. Gamtoje irgi egzistuoja reiškiniai, pavyzdžiui, saulėlydis. Pats teisingiausias reagavimo į reiškinį būdas yra ŽAVĖJIMASIS.  Saulėlydžiu žavimasi, joks kitas reagavimo būdas yra netinkamas. Žavėkimės vaikais, ir jie atsakys mums tuo pačiu. Tiesiog žavėkimės!
  • “Vaikas turi Misiją. Kitaip tariant, siekį nesavanaudiškai tarnystei. Jeigu žmogus gyvena pagal savo pašaukimą, jis greičiausiai neturi finansinių problemų. O jeigu ir turi, nesijaučia neturtingas. Atradę savo misiją žmonės, dažniausiai yra laimingi ir gyvena pilnatvėje. Suaugusiojo užduotis - padėti atrasti vaikui savo misiją. Kaip? Pateikti vaikams žmogaus, kuris ieško savo misijos gyvenime, vaizdinį.  Taigi vėl svarbiausia asmeninis pavyzdys, kaip mes padedame kitiems žmonėms, kaip dirbame savo mėgstamą darbą, arba ieškome, kur geriausiai galėtume pasitarnauti.  Misija nėra statiška. Skirtingais gyvenimo tarpsniais ji gali kisti, todėl ir vaikams pasakokime, kad mes ieškome, keičiame kažką savo gyvenime.“
  • „Vaikas atsineša beribę dvasinę energiją. Jai skleistis reikia suaugusiojo tikėjimo vaiku ir jo potencialiomis galimybėmis.  Nuo mažens ugdykime vaikuose tikėjimą, kad jie viską gali.“
  • Aistra vystytis. Vystymasis yra gamtos duotų galimybių aktualizavimo (atskleidimo) procesas. Kiekvienas naujagimis jau turi potencialias galias vaikščioti, kalbėti, mąstyti ir t.t. Bet! Kad šios galios atsiskleistų, reikia paisyti  sąlygų:

1. Kalendorinių terminų (pavyzdžiui, vaikščioti išmokstama iki 1,5 metų ir pan.). Vystymasis turi savo ribas. Iki 7 metų daugelis gebėjimų jau yra užsklęsti.

2. Sunkumų įveikimo. Vaikai nieko kito neveikia, vien tik ieško sunkumų. Jie lipa, krenta, ieško kitokios daiktų paskirties ir t.t. Juos traukia džiaugsmo savimi jausmas, kuris atsiranda įveikus kliūtį. Vaikai nemėgsta lengvų pamokų, tačiau su malonumu sprendžia jų jėgas šiek tiek ar gerokai viršijančias užduotis.

3. Bendravimo su suaugusiais. Kai užduotys vaikams per sunkios, ypač praverčia suaugusiojo parama ir pagalba. Tačiau suaugusiųjų priekaištai arba įspėjimai labai trukdo vaikų vystymuisi. Kai vaikas bando lipti į medį, reikia ne stabdyti jį, o būti greta (užtikrinti saugumą) ir raginti lipti nors ir dešimtis kartų, kol pavyks.

4. Meilės ir rūpesčio.

  • „Aistra suaugti. Kai tik suteikiame galimybę vaikui jaustis suaugusiu, jis tokiu ir būna. Pradėję su vaiku elgtis lyg su mažu, keliame jam apmaudą ir liūdesį. Būti suaugusiu reikia mokyti, juk vaikai mėgsta žaisti siužetinius žaidimus, kuriuose tarsi išbando suaugusiųjų gyvenimą. Savo pavyzdžiu rodykime, ką reiškia būti suaugusiu. Ir būtinai paaiškinkime savo pavyzdį žodžiu.

Pasitaiko vaikų, sakančių, kad nenori užaugti. Taip nutinka tuomet, kai vaikai neturi pakankamai vaizdinių, atskleidžiančių, ką gi reiškia būti suaugusiu, arba yra matę  grėsmingą suaugusiųjų elgesį ir išsigando. Be to, tokiems vaikams gali trūkti meilės ir saugumo.

Vaikai, kurie nenori eiti į mokyklą, dažniausiai nelabai žino, kas mokykloje vyksta. Gerai, kai darželyje arba namuose vaikai „prisižaidžia“ mokyklą iki soties.“

  • „Aistra laisvėti. Laisvės jausmas realizuojamas laisvu vaiko pasirinkimu. Siūlome vaikams eiti arba neiti. Jeigu eiti, tai siūlome pasirinkti kur. Leidžiame pasirinkti veiklos rūšį: skaityti ar rašyti. Skaityti pasaką arba eilėraštį ir t.t.“
  • Paato auklėjimo paslaptis: „ Svarbu ne tai, ką mes darome, bet kokią emociją kuriame bendraudami su vaiku. Neskubėkite nuneigti vaiko troškimo, net jeigu jis mums labai nepatinka (pavyzdžiui, nesveiko maisto noras). Sutikime su vaiko troškimu, o  po to draugiškai ir linksmai bendraudami pasiūlykime tokią viliojančią alternatyvą, kad vaikas pats atsisakytų savo pirminio troškimo.“