Naujienos

Pabūti Mokytojo lauke

26 Spal. 2016

Trys valandos Šviesos – toks buvo  susitikimas su garsiuoju pedagogu Šalva Amonašviliu ir jo sūnumi, psichologu ir rašytoju,  Paata Amonašviliu.  Kitą rytą dalindamiesi įspūdžiais apie mus lankiusius svečius, mokyklos  mokytojai kartojo žodį „šviesus, Šviesa, šviesu...“  Ir šiuo žodžiu, regis, buvo išsakyta viso susitikimo esmė. Šviesa, kuri sklinda iš Šalvos Amonašvilio, liete užliejo mokyklos erdves, nusėdo ant daiktų, įsismelkė į mokytojų ir vaikų širdis, ir  viliamės  įsitvirtino mūsų mokykloje dvasingumo kibirkštimis.  Pakalbinti vaikai, padrąsinti mokytojai, aplankyta kiekviena klasė – visa, kas yra mokykloje, regis, pripildyta ypatingu švytėjimu. Pirštų galais paliesta tai, kas gyva, kas įkvepia grožiui: narvelis su banguotosiomis papūgėlėmis, japoniško medelio kamienas,   fleita, ant stalo stovintis ametisto luitas, vaikiška knyga... O prie mokyklinės lentos  spontaniškai gimsta meistriškumo pamokos fragmentas - kaip mokyti vaikus pirmųjų raidžių, kaip vesti vaiką „ne nuo raidės prie raidės“, o iš karto  sąmoningo skaitymo link.

Visus sužavėjo Paato žaismingumas: sporto salėje jis čiumpa kamuolį,  po to sėda su vaikais žaisti stalo ritulio ir meistriškai įtraukia juos į mokymąsi, prašydamas, kad vaikai taptų jo mokytojais ir pamokytų lietuviškų žodžių. Ir štai po poros  minučių jis jau skaičiuoja įmuštus įvarčius lietuviškai, tuo pačiu subtiliai parodydamas mums, mokytojams, užsienio kalbos ugdymo būdus.

Šalva Amonašvilis kalbėjo mums apie subjektyvųjį mokytojo lauką, nuaustą iš mokytojo išsilavinimo, dvasinės patirties, aukštos moralės ir taurių savybių. Toks mokytojas traukia vaikus lyg magnetas.  Mes patyrėme šią trauką -  pabuvojome Mokytojo lauke. Prisilietėme prie Mokytojo „dvasios, kuriančios ir spinduliuojančios, dovanojančios Šviesą, Prasmę, Meilę, Žinojimą ir Išmintį.“